Skelbimai

Ūkininkai, norintys nederlingas žemes paversti miškais, gali tai padaryti pasinaudodami Europos Sąjungos (ES) parama. Iki šių metų pabaigos žemės apželdinimui mišku galima teikti paraiškas pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Plotas – ne mažesnis kaip 0,5 ha Parama pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ teikiama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties ploto apsodinimą mišku. Ši žemė per pastaruosius du metus iki paramos paraiškos pateikimo turi būti deklaruota tiesioginėms išmokoms. Apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis galės būti taikoma tik tais atvejais, kai kuriamas miškas taps jau esamo miško dalimi. Pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą gali gauti apleistos žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės savininkai bei valdytojai. Abiems šioms priemonėms naujuoju programavimo laikotarpiu yra skirta apie 360 mln. litų. Paramą miškui sodinti gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise. Be to, parama skiriama ir valstybinės žemės valdytojams, įveisusiems arba ketinantiems įveisti mišką. Būtina užregistruoti ir atnaujinti duomenis Ūkininkai, norintys gauti paramą miško įveisimui ar jo priežiūrai, turi būti užsiregistravę bei atnaujinę valdos duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Taip pat pareiškėjai iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus turi gauti leidimą miškui ne miško paskirties žemėje įveisti. Žemdirbiai turėtų įsidėmėti, jog su paraiška svarbu pateikti miško želdinimo projektą, kuris atitiktų miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šiame plane turi būti numatyta viename kadastriniame sklype apsodinti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių ir krūmų rūšių nuo visų sodinamų medžių ir krūmų kiekio. Miško įveisimo išmoka paramos gavėjui bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada bus baigti želdinimo darbai. Norint ją gauti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) reikės pateikti iš valstybinių miškų pareigūnų gautą dokumentą, liudijantį, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus. Daugiau – nepalankioms ūkininkauti vietovėms Visi pareiškėjai, atitikę keliamus reikalavimus, gaus vienkartinę miško įveisimo išmoką. Didžiausia parama, t. y. 80 proc. miško apsodinimo išlaidų, bus kompensuojama tiems, kurių planuojama apželdinti žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kitiems bus kompensuojama 70 proc. miško apsodinimo išlaidų. Paramos dydis labiausiai priklausys nuo apsodinamo žemės ploto ir pasirinktų sodinti medžių rūšių. Didžiausias išmokas gaus sodinantys ąžuolynus, lapuočių miškus, mažiausias – miškus, kuriuose vyrauja spygliuočiai. Vienkartinė miško sodinimo išmoka nebus skiriama tiems, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia. Tokių žemių savininkams bus mokama tik miško priežiūrai ir apsaugai skirta išmoka. Kasmetinis miško priežiūros ir apsaugos išmokos dydis taip pat priklausys nuo įveisto miško sudėties. Kuo miške vyraus daugiau lapuočių, tuo ji bus didesnė. Ji bus mokama penkerius metus už kiekvieną miško hektaro plotą. Išmokos dydis, nuo to, ar miškas pasodintas palankioje ūkininkauti, mažiau palankioje ūkininkauti ar apleistoje žemėje, nesiskirs. Tiesa, jos negalės gauti pasodinę trumpos rotacijos dažnai kertamus želdinius bei apželdinę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Už apželdintą žemės hektarą – 383 Lt Apželdinus prekinei žemės ūkio gamybai skirtą žemę, ūkininkams ar kitiems asmenims 15 metų bus mokama metinė išmoka prarastosioms pajamoms iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką kompensuoti. Išmoka ūkininkų kategorijai priskiriamiems pareiškėjams per metus sudarys 383 litus už apželdintą žemės hektarą, kitiems – 86 litus už ha. Apleistų žemių savininkai, gausiantys paramą pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokos prarastosioms pajamoms kompensuoti negaus. Prarastų pajamų kompensacija jiems nepriklauso, nes tose žemėse nebuvo ūkininkaujama. Šios kompensacijos taip pat negaus pasodinę trumpos rotacijos želdinius bei apželdinę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Dar negavusiems paramos – pirmenybė Naujuose miškuose bus galima sodinti visus tradicinius Lietuvos miškų augalus, o taip pat trumpos rotacijos želdinius – baltalksnius, drebules ir kt. Tuo tarpu žilvičių sodinimas bus remiamas pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečią veiklos sritį – „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“. Pirmenybę gauti ES lėšas turės dar negavusieji paramos miškui įveisti, taip pat fiziniai asmenys, veisiantys ne trumpos rotacijos mišką nuosavoje žemėje, apželdinantys mažiau palankias ūkininkauti vietoves ar žemes, kurių našumas nesiekia 32 balų, taip pat karstinių įgriuvų rajonus. Prioritetas bus skiriamas ir veisiantiems miškus, kuriuose ąžuolai sudarys pusę ar daugiau medžių, taip pat veisiantys miškus žemės sklypuose, suformuotuose konsolidacijos projekto metu. Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, gaunantys paramą už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Parama taip pat nebus skiriama kalėdinėms eglutėms auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, „Natura 2000“ teritorijoms apželdinti mišku. Gal kam pravers ši info :)